Džaspero nacparkas

Įrašo kava su vaizdu

Beveik pravažiavę visą Banfo nacparką pasukome į 11 kelią, kaip ir niekur nevedantį, bet kokią nuostabią vietą nakvynei radome. Panašu, kad bus visos kelionės pati pačiausia. Ir pasėdėti spėjome, ir upėje nusiprausti, ir saulėlydžiu pasigėrėti. Tokioje vietoje galima būtų buvę gyventi kad ir savaitę, bet ryte nusprendėme neužsibūti ir važiuoti tolyn į Džaspero nacparką gyvuliukų žiūrėti. Lankstinukai žadėjo kaimenių kaimenes :) Mes išsiskubinome apie 7 ryto, bet deja, teko nusivilti. Nieko ryte nematėme. Tik burundukas per kelią perbėgo. Net noras kalnais gėrėtis dingo, o ir kalnai artėjant link Džaspero miestelio mažiau įspūdingi pasidarė. Pavalgę nusnaudėme saulutėje, o kai pajudėjome tolyn, tarsi tik to ir būtų laukusi, prieš mašiną išrėpliojo juodoji. Tik pagalvokit, būtent prieš mūsų mašiną. Antraip kažin ar vis vis būtume pamatę. Važiuojant normaliu greičiu labai sunku ką krūmuose pastebėti.

Tomas užsiėmė kedutę vakariniam pasisėdėjimui.

Nakvynės vieta

Nakvynės vaizdas į kitą pusę.

Ar matote gulinčios senos indėnės šešėlį?  Matyt, taip ir gimsta legendos ir padavimai :)

Rytas, kai rūpėjo dar dienai pasilikti.

Bet pro šiuos gėlynus palengva išvažiavome ant didelio kelio ir pasukome atgal link parkų.

Antrieji pusryčiai/pietūs

O štai ir dienos "razina" :)

Meškis suvalgė kelias uogas ir dingo miške.

Oras buvo puikus visą laiką, praleistą parkuose ir tik artėjant prie Džaspero parko ribų pradėjo kilti lietaus debesys,