Grizlis ir Kootenay nacparkas

!!! Pagaliau pamatėm grizlį ir iš labai arti. Važiuojam Bow Valey Parkway (kelias Banfo nacperke, kuriuo eismas leidžiamas tik šviesiu paros metu, kad naktį gyvuliukai nuo turistų pailsėtų), žiūrim, o priekyje eilė mašinų stovi. Mes iš karto supratom, kad ten kažkas yra įdomaus. Palengva palengva kolona priartėja ir mes visiškai šalia, už 5 metrų matome mažą grizlį skabantį uogas ir visai nekreipiantį dėmesio į mašinų koloną.

Kananaskis kaubojų kraštas

Per kaubojų kraštą atvažiavom iki Uolėtųjų kalnų. Pasirodo, kad atvažiavom pačiu laiku, nes kelias numeris 40 į pietus nuo Kananaskis būna uždarytas žiemai, o dabar štai žiema baigėsi ir vartai prieš savaitę kitą buvo atveri turistams. O kalnai ne veltui vadinami uolėtais, nes tikrai gražiai atrodo, granitas stačiai aukštyn kyla. Kelias labai vaizdingas pasitaikė, didingi vaizdai aplinkui. O paskui dar pasisekė takeliu paėjėti. Takelis vedė nedidelio kanjono apačia palei upelį. Smagu. To įkvėpti dar vienu takeliu nusprendėm pasivaikščioti, bet šitas jau ne taip įkvepiantis, labai jau turistiškas, juo ėjo jaunos mamytės su kūdikiais ir diedukai su lazdutėmis. Bet vaizdai buvo geri. 

Taip visą dieną ir važiavome tolyn vis kur sustodami. O paskui atsirado ženklas - Bear in Area (Meška netoliese), vis tik čia Kanada, ir turistais yra rūpinamasi. Kažkas pastebėjo mešką, paskambino duotu telefonu ir parko darbuotojai apvažiavo apylinkę ir pakabino/pastatė ženklus. Ir kai kitoje vietoje sustojome pasižvalgyti, radome skruzdėlyną, visą išvartytą, o skruzdėlės dar tik bėgioja, kiaušinius kur tai neša. Ir imi, žmogus, per petį dairytis, ar tik neatrėplioja iš krūmo rudoji. Norisi, kad aplink kuo didesnė neapžėlusi erdvė būtų.

Arklio vagies ir kiti kanjonai

 Pagaliau lygumos baigėsi ir mes supratom, kad būtent link čia ir važiavom visą šį laiką.

Kava su vaizdu :)

 

Prerijos

Didžiosios lygumos. Taip vadinamas visas šiaurės Amerikos centras. Iš tiesų, abu pavadinimo žodžiai tiesiai į dešimtuką, čia lygu ir to lygumo baaaisiai daug. Vietiniai, sužinoję kad per šias lygumas susiruošėm, sakydavo, kad nieko ten gražaus ar įdomaus nėra. O mums netgi labai patiko. Visur žydintys rapsų laukai, milžiniški grūdų bokštai, traktoriai, dideli kaip namas, linguojančios naftos pompos ir tiesus tiesus kelias, be mažiausio posūkio iki pat horizonto. Sakyčiau ne važiavimas, o savotiška meditacija:)

Pakraštėlyje, kur dar žemė kiek raukšlėjasi, įkurtas parkas. Užsukom daug nesitikėdami, bet tiek gyvulių užtikom! Ir briedė prieš mašiną iššoko, teko stabdžius stipriai spausti ir nepasisekė dorai nufotografuoti, ir šakalas, ir baltauodegė stirna su dviem mažyliais, ir galybė kitokios gyvasties.

Nepraėjo nė trys dienos kaip mes šitą rugių, rapsu ir sojų vandenyną perplaukėm :) kviečiam ir jus kartu pasiplaukioti.