Išvažiavus iš parkų, kalnai žemėlapyje lyg ir tęsėsi, bet realiai, tai nebebuvo toks jau įspūdingas važiavimas. Pasukome į šiaurę link Dawson Creek, aplinkui tęsėsi nesibaigiantys miškai šimtus kilometrų su kur ne kur įsiterpiančiu miesteliu, bet sustoti vėl nebebuvo kur. Vieną dieną apžiūrėjom lyg ir neblogą vietą sustoti, bet dar buvo tik trečia valanda dienos ir šiaip mes vis dar jautėmės išpaikinti vaizdų, tad nestojome. Kiek vėliau dar pravažiavome pro dvi "prastas" vietas, o tada jau teko minti iki pat pusė dešimtos vakaro, kol apskritai radome vietą, kur galėjome pastatyti mašiną ne ant kelio :) Ta Kanada labai jau nenuspėjama :)
Atvažiavę į Dawson Creek miestelį apžiūrėjome nulinės mylios stulpelį. Čia oficialiai prasideda Aliaskos magistralė. Vietinė spauda teigia, kad tas jų stulpelis užima garbingą vietą tarp žymiausių viso pasaulio statinių (gal greičiau - stulpelių?). Juokinga. Neregėtas pasipūtimas. Tiek Kanadoje, tiek JAV matėm daug užrašų, įvardijančių mėsainius, keptas bulvytes, dinozaurus, neaiškios kilmės senius besmegenius, spurgas ir kitokius niekalus kaip pačius didžiausius, geriausius visame pasaulyje. Nesame mes vietinės architektūros ir "meno", išstatyto prie įvažiavimo į miestelius ar jų aikštėse, fanatai.
Vieną vakarą pas mus į svečius užsukti norėjo bebras. Atkakliai laikėsi prieš srovę upėje ir vis taikėsi išlipti tiesiai prie musų. Tomas ilgai į upę akmenis mėtė, kol bebras suprato, kad stovyklavietėje jam vietos nėra.
Šitoje kelionės atkarpoje kelias dienas vis palynodavo. Tai buvo bene pirmas kiek erzinantis lietus nuo pat kelionės pradžios. Lyjant pakelėje matėm briedę su dviem jaunikliais - tokie storašikniai, lietaus išplautais blizgančiais kailiukais :)
Dar sustojome į tūkstantmetes tujas pažiūrėti. Nemažas plotelis išsaugotas nuo iškirtimo 1990 metais. Ant kai kurių dar matosi sužymėti kirtimo numeriai, o kai kur matyti išpjautos skylės, kad galėtų patikrinti, ar gera ir nesutrūnijusi mediena. Ir dar tradiciškai turistai meškomis gąsdinami, nes jos pamėgę šias vietas ir meškiukus sutrūnijusiose drevėse ar po šaknimis veda. Ir jeigu pamatysit, kad iš viršaus, iš medžio drevės meškiukas į jus žiūri, apsidairykit, gal ir motina kur netoliese. Ir prisipažinsim, rūpi kalbėti kuo garsiau ir švilpauti, kad kokios meškos iš netyčių neužtiktume ir neišgąsdintume. O kaip tik uogų aplinkui galybė... Bet šiaip tai labai smagu - medžiai stori, aukšti, grupėmis, kaip kad tujos mėgsta suaugę.
Dar dvi naktis praleidome prie ežero, kuriame buvo galybė buožgalvių - nieko panašaus gyvenime nebuvome matę. Pačioje pakrantėje juodas sluoksnis judančios masės - nesumindydamas negali net prie vandens prieiti.
 |
| Įžymusis stulpelis. |
 |
| Senas grūdų bokštas |
 |
| Patikrinau, ar po šiomis šaknimis nėra meškiukų :) |
 |
| Buožgalviai |
 |
| O čia estetiška buožgalvyno nuotrauka. Pakrantėje jų tiek daug, kad jie pavirtę į juodą košę. |
Daug jūsų foto tinkamų atvifutėms yra. Na, bet šios kanadiškos, tai labai labai. Plius, dar bandau įsivaizduoti, kad realybėje bent 30 proc.gražiau turėtų būti...
AtsakytiPanaikinti