Įspūdžiai iš Kanados po pirmų septynių savaičių

(Taip, taip, mes laaaabai vėluojame su aprašymais)

Kanada visada atrodė labai egzotiška šalis, kurią rūpėjo aplankyti. Po pirmų septynių savaičių galim teigti, kad tai, ką įsivaizdavom, ne visada  atitiko tai, ką pamatėm.

Taip, dar vis yra galybė miškų, ežerų, kurių nelanko minios turistų ir prie kurių neveda  asfaltuoti keliai. Galima pasislėpti nuo civilizacios, būti ten, kur negaudo telefono ryšys, kur patekti galima tik su lektuvėliu, kuris tupia ant vandens ir meškerioti, meškerioti ir meškerioti. Arba medžioti, medžioti ir medžioti. Net nenukrypstant nuo pagrindinio asfaltuoto kelio dažnai stovi ženklai, kad kita degalinė tik už 225 km, o nuvažiavus ten, tai ir randi tik degalinę ir porą pastatų.

Nustebino asfaltuoti keliai. Kai kurių jų būklė labai bloga. Ten, kur važiavom mes, žmonių buvo mažai. Ir kaip taisyklė, kuo mažiau žmonių, tuo daugiau musių ir uodų. Kažkur skaitėm, kad Kanadoje daug nutukusių žmonių. Bet tik ne ten, kur buvom mes.  Mes stambių visai nematėme.

Kempingavimas Kanadoje – jėga. Paklausti, kaip planuoja praleisti atostogas, 54 procentai teigė, kad kempinguos. Mes matėme galybę mašinų traukiančių didesnes ar mažesne priekabas, keliais važiavo namai ant ratų, o dar kiek sukimšusių palapines į mašinas. Mums atrodo, kad per atostogas kempinguojančių kanadiečių turėtų būti dar didesnis procentas :D

Prieš kelionę pirkau naują peiliuką, nes senasis liko Borneo saloje. Anksčiau keliaujant  peiliuko reikėdavo dažnai, tai mangams pasitiekti, tai svogūnui nulupti ar bulvėms supjaustyti. Iki šiol peiliuką pagal paskirtį naudojau 2 kartus. Vieną kartą pirkom nukainotas bulves, kitą kartą agurkus. Naudingiausias įrankis pasirodo, yra žirklutės. Jomis gali taip elegantiškai čekšt čekšt  nukirpti makaronų pakelį ar sausainių maišiuką, nes pjaustyti tai kaip ir nėra ką. Negaliu savęs priversti pirkti obuolių, kurių kilogramas kainuoja 5 Kanados dolerius, ar kokių kitų daržovių, kurios čia žymiai brangesnės nei Lietuvoje ar Škotijoje. Ypač kai iš namų gaunamuose laiškuose gausu žinių apie sodo bei daržo gėrybes .  Tad Kanadoje naudojam stipresnį peilį konservams atidarinėti. Konservuotos gėrybės vis tik daug pigesnės nei  šviežios. Gal todėl visokie ūkininkų turgeliai labai populiarūs, su pasididžiavimu turistiniai lankstinukai pasakoja apie obelų ar vyšnių sodus. Mums, lietuviams,  tai vis dar neatrodo toks jau didelis lobis.

Kad Kanada nėra pigi šalis teigia net patys kanadiečiai. Tad čia mes perkam kavą, pagamintą Italijoje, saldainius iš Turkijos, sausainius – iš Lenkijos, šokoladą – iš Šveicarijos. Jie čia pigesni nei vietinės gamybos.

Žvejoja Kanadoje beveik kiekvienas, bet pagavusių žuvį matėm tik du kartus. Kas nežvejoja, tas plaukioja kanoja, arba dar geriau, leidžia į vandenį didžiulę valtį. Kas prie mašinos neprisikabinęs namo arba bent jau valties, tas būtinai turės dviračius. Vėlgi, ar visi jie tais dviračiais per atostogas važinėja neaišku, bet vien jau dviračių turėjimas pelno aplinkinių pagarbą.

Nustebino kelio ženklas sankryžoje  „stop iš visų keturių pusių“. Pirmenybę važiuoti turi tas, kuris pirmas sustojo. Įsivaizduokit Utenoje prie senojo banko tokią situaciją, kai visos mašinos stoja, o paskui dažnai rankom rodo, kuriam pirmam važiuoti. Nors dažniausiai tokie ženklai stovi prie prekybos centrų, bet pasitaiko ir miestelių centruose. Grynas nesusipratimas.

Kitas kelio ženklas „max 100“ ar max bet koks kitas skaičius. Tai dažniausiai reiškia kad čia minimalus greitis, kuriuo rauna mašinos. Nieko keisto, kad mes Kanadoje per visą šį laiką aplenkėme tik kokias 7 mašinas.

Bet matėme 6 meškas.