kava su vaizdu: Glacier parkas

Kirtome sieną į JAV. Punktas buvo ne ypač judrus, tad buvome tik mes vieni. Pareigūnas nuskanavo mūsų pirštus, nufotografavo veidus ir paskui prikandęs liežuvį gan ilgai ką rašė. O paskui už visą šią procedūrą paprašė po 6 usd. Butų buvusi Azija, būtumėm ginčyjęsi, bet čia tyliai susimokėjom ir viskas.

Benzinas kiek pigesnis nei Kanadoje, kas labai malonu. Važiuojam pro miškus, kas irgi mums tinka. Įvažiavę į Glacier (lietuviška vikipedija pavadinimą išverčia į Ledyno) nacparką, kiek paeinam takeliu, bet paskui nusprendžiam, kad įdomiau būtų eiti pasivaikščioti takeliu ant perėjos, nuo kur matytųsi daug platesnių vaizdų. Iki perėjos veda siauras kelias, kur vos telpa dvi mašinos ir ant galvos purškia kriokliukai. Deja, kol pakylame į perėją ant mašinos stiklų ne tik kriokliukai purškia, bet ir ima lyti. Kuo aukščiau važiuojame, tuo stipriau lyja. Atidedam psivaikščioimus po gėlėtas pievas kitam kartui. Leidžiamės kitoje pusėje pro išdegusius miškus, nuolat matosi kelio ženklų su meškomis, bet pašnekam, kad kur jau jos čia ant lauko pliko vaikštinės. Ir kaip tik su tais žodžiais ant kelio meška su dviem meškiukais išeina. Šita grupelė, kitaip nei anksčiau matyta, susikaupusi pluša. Visi trys atsakingai varto akmenis ir ko tai po jais ieško. O į mašinas, be abejo, visai nekreipia dėmesio.

Išvažiavus iš parko prasideda indėnų žemės. Ir tikrai, už vairo arba turistas, arba indėnas. Bet aplinkui labai gražu. Kitaip nei parke, bet nemažiau įdomu. Prieš mus važiuojanti mašina su Niujorko numeriais fotografuoja karves. Mes fotografuojame arklius - kaip tai lyriškiau. Kelias vingiuoja vis pro gražesnius ir gražesnius vaizdus. Jurga pyškina į kairę ir į dešinę, bet kodėl taip jau atsitinka, kad tokiais atvejais parodyti kitiems visai nėra ką. Nuotraukos visai nepanašios į tai, ką matėm aplinkui.

Vakare stojam National Forest žemėse, kur legalu kempinguoti ir vakare dar spėjam knygas paskaityti. Jurgos detektyvuose buvo toks dialogas: "Iš kur tu?" - "Ai, tu nežinosi" - "Na, pasakyk, gi" - "Iš Hungry Horse" - "Kur tai?" - "Netoli White Fish". Mes šiandien kaip tik pro Alkaną Arklį ir Baltą Žuvį pravažiavome. Vat kaip būna :)

Kitą dieną turizmo informacijos centre pasitikrinam paštą ir ten labai nemaloni žinia. Mašinų nuomos kompanija nenori mums pratęsti sutarties per atstumą. Mes su jais gan ilgai susirašinėjome ir viskas atrodė logiška ir paprasta, bet galiausiai nesulaukę jų galutinio atsakymo įvažiavome į JAV ir štai kokia naujiena. Kai nuomavomės mašiną, iš pradžių planavom apžiūrėti Kanadą, ir tik tada įvažiuoti į JAV. Bevažiuojant mums kilo mintis, kad jei turėtume papildomas 2-3 savaites, mes galėtume "tuo pačiu" apžiūrėti ir JAV vakarinę dalį, kad jau žemyno vakaruose esam. Dabar suprantam, kad laiko apžiūrėti visą vakarinę dalį mums tikrai neužteks ir teks pasitenkinti tik pakraščiu palei Kanadą. Vis tik atstumai čia milžiniški. Ką gi, šios kelionės metu jau ne pirmą kartą keičiam planus :(

Mums labai patinka Montana - daug miškų, daug vietos kur sustoti tiek nakčiai, tiek šiaip kavos išsivirti. Važiuojam pro ghost town'us - ištuštėjusius kaimus, kurie mena aukso karštligės dienas ir naktis. Pakelėse, ypač pavakarėmis galybė elnių, briedžių, kurie visai nesibaimina mašinų.