Halifax'as

Mudu abudu Kanadoje

Visą "gerumą", tą visą laisvą laiką, kurį gauni tarsi dovanų, kuomet skrendi vos ne per pusę pasaulio, praleidom visai neprasmingai - nesidairėm pro langą, neskaitėm protingų knygų, nekurpėm kelionės planų. Miegojom, prabusdami tik šio to užkąsti. Tiesą sakant ir prabusti nebuvo verta - valgyti gavom virtų makaronų su keturiais mažais gabalėliais cukinijos, o užkandis buvo kažkoks nevalgomas sumuštinis, kurio nei vienas iš mūsų neįveikė. Neišrankūs mes, bet "nemokamas" Condor'o maitinimas buvo visiškas nesusipratimas.

Nusileidus Halifax'o oro uoste kiek susijaudinom, kai buvom nukreipti į šalį detaliam daiktų patikrinimui, bet, pasirodo, vienintelė mūsų nuodėmė buvo ta, kad atsivežėm dviračius, ant kurių galėjo būti kokio siaubingo užkrato Lietuvos žemelės pavidalu. Apžiūrėjo dėdė mūsų dviračius, kitų daiktų nelietė ir paleido į laisvę.

Kol išsipakavom viską, kol vėl supakavom į dviračių krepšius, kol pabendravom su turizmo informacijos moterėlėmis (gavome krūvas lankstinukų), užsisegėm šalmus (Kanadoje jie privalomi) buvo praėję trys valandos nuo lėktuvo nusileidimo, tai yra aštuonios vakaro (dvi valandos ryto "mūsų" laiku). Kadangi iki miesto 35 km, kiek pavažiavę lengvai radome vietą palapinei, o ryte lengvai atmynėme pas kolegas dviratistus, su kuriais jau buvome susirašę iš anksto.

Pirmas įspūdis geras - vaizdingi keliai, mandagūs vairuotojai, dailiai sutvarkytos sodybos (oi,oi, kokie vejos plotai ir kanadiečiai suplukę ją pjauna). Iš pradžių namai tai tiesiog miške stovėjo, pušys visai šalia sodybų išsaugotos, nenukirstos. Vėliau, žinoma, prasidėjo miestas, o jame takeliai, dviračių takai, kuriais daug žmonių naudojasi, kur vanduo, ten baidarėmis plaukioja. Žmonės mandagūs, paslaugūs - vos stabteli kur, tuoj atsiranda norintis tau pagelbėti, parodyti kelią. O vėliau mieste tai net nervinti ėmė - tik sustoji kiek arčiau kelkraščio, tai mašinos stoja, liepia tau per kelią eiti :) Sankryžose irgi taip pat - nors jam pirmumo teisė važiuoti, jis vis tiek tave pirmą praleidinėja, kokias tai avarines situacijas kelia :)

Nedidelis keliukas šalia oro uosto

Miesto parke vietos bendruomenė augina daržoves

Jei pats auginai, gali ir derlių imti.

Mums atvažiavus Halifax'e buvo pirmas tikrai vasariškai šiltas savaitgalis - ta šone eilutė žmonių stovi prie ledų parduotuvėlės :)

Jenna - svetingų namų svetinga šeimininkė. Ji taip pat didelė kalnų dviračių fanė, dviračių parduotuvės savininkė.

Net ir Tomas minutei prie viryklės stojo.

Kadangi buvo puikus oras, du vakarus kepėm maistą ant grotelių. Nuotraukoje tuščios lėkštės ir taurės :), bet pirmą kartą ragavome paparčių  ūglių (matosi nuotraukoje).

Gavom daug patarimų kaip ir kur važiuoti.

Jenna savo parduotuvėje