Nakvynės

Keli vaizdai iš ankstesnės kelionės į Aziją, kai teko statyti palapinę ir miegoti gamtoje. Praėjus trejiems metams, atrodo, galėčiau apie kiekvieną nuotrauką po ilgiausią istoriją pasekti, prisiminimai ryškūs.

Čia Turkijoje, pamažu artėjame prie Kapadokijos, kur buvo įprasta rausti gan minkštą akmenį ir uoloje įsirengti ištisus daugiabučius.

Čia mes Kapadokijoje ir kempingavome ne tik su puikiu vaizdu, bet ir atrakcijomis, nes ryte aplinkui sraidė daugyvė oro balionų.

Turkijos rytinė dalis. Čia naktį buvom užpulti žvėrių - pelė dviratinį krepšį pragraužė :)

Net nepamenu tiksliai, kuri čia Tailando dalis, bet keliukas buvo neasfaltuotas, dulkėtas, o juo ėjo gan jauna moteris ir nešė kokį daiktą. Tada pagalvojau, kad labai panašu į Madagaskarą, nors neturiu supratimo, kaip ten, Madagaskare, turėtų viskas atrodyti :)

Vėl rytinė Turkija. 

O čia Vietnamas, Ho Chi Min'o kelias. Ir nebuvo ten taip šlapia, kaip nuotraukoje atrodo. Tiesiog kalnai, debesis, migla, drėgmė...

Kaip dabar menu... toli nuo parduotuvių šita vieta, o krepšiai jau buvo palengvėję :)

Iranas. Buvo nemažai vakarų, kai tekdavo statyti palapine vidury niekur.

Iranas. Džiaugiamės radę užuovėją.

Nakvojome su vaizdu, bet teko paminti į kalniuką ir Irano naktys jau buvo gan šaltos.

Labai smagi vieta sustoti. Ir tai kas naktį skambėjo kaip vilkų staugimas, ryte paaiškėjo besąs tik šunų choras.

Indijos šiaurė, Spiti slėnis. Čia jau gan aukštai ir Tomas neprisidėjo prie palapinės statymo :)

Indijos šiaurė, Spiti slėnis. Kelias buvo akmenuotas, važiavosi lėtai, bet miegojom ramiai ir ilgai :)

Nakvojome netoli perėjos tarp Spiti slėnio ir Manali Šiaurės Indijoje.

Turkija, iš medžių pazįstu.

Malaizija. Daug žalumos, naktį neatslūgstantis karštis ir drėgme. 

Vienas iš nedaugelio palapinių  miestelių Šiaurės Indijoje ant Manali- Leh kelio. Proga užkąsti šio bei to pakelės užeigoje ir sutaupyti savus ryžius ateičiai :) 

Čia vis dar šiaurės Indija, kelias tarp Leh ir Srinagar. Ir nuomotas Bullet'as, indų pasididžiavimas :)

Malaizija, kelios dienos prieš įvažiuojant į Singapurą. Apsidžiaugėm radę pastogę ir apsidžiaugėm prie pastogės radę daug virvės. Virve apraišiojom sienas ir nusprendėm, kad  pastogė tapo "atspari drambliams". Dramblių negirdėjom ir nematėm, bet beždžionių buvo daug.

Čia mes Šri Lankoje. Net nepamenu, ar mes patys užsukome į šią vietą, ar šitos pokylių salės-cum-restorano sąvininkas pats mus pagavo, bet buvo smagu išgirsti jo versiją ir apie praėjusį cunamį, ir apie pagrindines religijas, ir kaip jo sūnui Londone studijuoti sekasi, ir kaip jo antroji žmona puikiai augina bananus. O vakare net valgyti prie savo stalo pakvietė.

O čia jau "laukiniška" nakvynė Šri Lankoje .

Vėl Indijos šiaurė.Vakare vienas vyras kalbino, o ryte jau daug gausesnio būrio sulaukėme:) Pasidalinome keliomis tabletėmis nuo temperatūros, nes mergaitė dešinėje stipriai karščiavo.

O čia pagaliau Europa, kurioje daug daugiau kempingavome nei Aazijoje.

Bulgarija ir Tomo išradingai priparkuotas dviratis. Čia šventėm Jurgos gimtadienį.

Kambodža. Buvo labai karšta, o šią vienintelę naktį, kurią praleidome palapinėje dar ir palynojo.

Tailando šiaurė. 

Sumbava sala Indonezijoje. Nors Indonezijoje mus ir "pjovė" žmonių noras bendrauti, šį vakarą ir rytą niekas paplepėti neatėjo.

Vakarinė Turkija.

O čia pirmoji kelionės nakvynė visai netoli Molėtų. Paskutines naktis buvom mažai miegoję, vis kėlėmės su žadintuvu, kad tik visus reikalus spėtume sutvarkyti iki kelionės pradžios, tad pagaliau miegojome kiek telpa ir pajudėjome tik apie vienuoliktą.

Rami vieta Lenkijoje.

Pušynas Lenkijoje. Atsimenu, vis mynėm tolyn ir tolyn keliuku tikėdamiesi kokį krūmą rasti, už kurio ir statytume palapinę, bet taip ir apsikempingavome "ant lauko pliko".

Nakvynė Lietuvoje, už Trakų. Buvome gan stipriai sulyti. Gal bene labiausiai sulyti per visą kelionę.

Visai netoli Lietuvos - Lenkijos pasienio. Pirmoji "laisva" diena, kai kilo noras net šį tą išsiskalbti.

Lenkija, Belovežo giria. Gerai įsižiūrėjus medyje tarp dviračių ir palapinės matosi kabantis krepšys. Naktį Jurga sugalvojo, kad Belovežo girioje meškų esama, tad teko Tomui patamsyje krepšį su maistu toliau nuo palapinės nešti. Ryte pamatėm, kad nelabai jau toli nunešė.

Nakvynė Lenkijoje. Paprašius bobutės jos sode pasistatyti palapinę, ji mus nusiuntė pas kaimyną, kuris tuo metu ligoninėje gulėjo. Na, mes neišrankūs :)